Planeta plika akimi dangaus skliaute matoma kaip gelsva žvaigžde, kurios spindesys priklausomai nuo planetos nuotolio kinta nuo 0,4 iki 1,3 ryškio. Saturnas, kaip ir Jupiteris, neturi kieto paviršiaus. Po storu debesu sluoksniu prasideda 32 000 km storio skysto molekulinio vandenilio. Dar giliau yra 12 000 km storio metalinio vandenilio sluoksnis, o po juo — 16 000 km spindulio branduolys, sudarytas iš silikatu bei vandens, metano ir amoniako ledu. Saturno centre temperatura turetu buti apie 20 000 °C.

Saturnas spinduliuoja 2,5 karto daugiau energijos, negu gauna iš Saules. Matyt, tai vyksta del to, kad traukdamasis Saturnas (kaip ir Jupiteris) išskiria energija. Saturno atmosfera sudaryta iš mol. vandenilio (96,3 % turio), helio (3,25 %), metano, amoniako, etano ir kitu duju. Paviršiu ištisai dengia amoniako, vandens, ir amonio hidrosulfido kristaleliu debesys, matoma šviesiu ir tamsiu juostu, juosianciu planeta lygiagreciai su pusiauju, vejas ties pusiauju pucia iš vakaru i rytus ~400 m/s greiciu. Atmosferoje daug sukuriu.

Idomiausias Saturno elementas — pusiaujo plokštumoje planeta juosiantys žiedai, kuriuos 1610 m. pastebejo G. Galilejus, bet mane, kad tai palydovai. 1656 m. Ch Huigensas irode, kad tai žiedai. Yra žinomi 7 pagrindiniai žiedai, sudaryti iš daugybes ivairaus dydžio ledo gabaleliu, kurie aplink planeta skrieja tarsi maži menuliukai. Bendras žiedu plotis siekia daugiau kaip 400 000 km, o storis — vos l km. Automatine kosmine stotis „Voyager" pateike informacijos, kad svarbiausi žiedai susideda iš siauresniu žiedu ir atrodo lyg ilgai grojanti plokštele.

Saturnas turi 30 gamtiniu palydovu. Didžiausias ju — Titanas — dydžiu nenusileidžia Merkurijui. Tai vienintelis Saules sistemos planetu palydovas, turis 250 km storio atmosfera, sudaryta daugiausia iš azoto.
Saturno magnetinis laukas vos keleta kartu stipresnis už Žemes magnetini lauka.
Saturna iš arti tyrinejo „Pioneer 11“ (1979 m.), „Voyager 1“ ir „Voyager - 2“ (1981 m.) bei „Galileo“ (1995-2003 m.). „Cassini“ kosminis aparatas Saturna pasieks 2004 m.


               Grįžti į pagrindinį puslapį >>